- knetauti
- knẽtauti, -auja, -avo tr. pamažu, nepajėgiant kirsti, kasti: Knẽtavo ar pusę dienos ir paejo šalin Brs.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išknetauti — išknẽtauti tr. pamažu iškirsti, iškasti: Knetavo ir neišknẽtavo anie to griovio Brs. knetauti; išknetauti … Dictionary of the Lithuanian Language